Penktadienio, gegužės 5 dienos ryte, Pranciškus audiencijoje priėmė Popiežiškosios rumunų kolegijos bendruomenę. Šio susitikimo proga buvo 80 metų sukaktis nuo kolegijos, skirtos graikų apeigų katalikų Rumunijoje kunigų ar kandidatų į kunigus formacijai, įsteigimo.
Būsimiems ganytojams popiežius palinkėjo dviejų dalykų, kiekvieną iš jų aptardamas plačiau: saugoti atmintį ir puoselėti viltį.
Saugoti atmintį. Rumunų kolegija, priminė popiežius, buvo įsteigta tuo metu, kai rytų apeigų katalikų bendruomenės vystėsi, vėliau teko pergyventi ateistinio persekiojimo periodą, regėti atgimimą ir, pastaraisiais metais, atsiverti naujiems iššūkiams.
Ši istorija, sudaryta iš didžių tikėjimo liudytojų ir išbandymo valandų, iš sunkių žiemų ir žydinčių pavasarių, jums priklauso. Reikia ją išsaugoti ne tam, kad liktumėte praeityje, bet kad išgyventumėte kiekvienos epochos pateikiamas aplinkybes su gyvos evangelinės atminties parama, aprėpiančią už mus didesnę istoriją, visada atvirą Dvasios veikimui, - sakė popiežius Pranciškus.
Pasak jo, bažnytinės atminties stiprinimas padeda įveikti pavojingą pagundą, kuri galėtų iškilti: priprasti prie vidutiniškumo, pasitenkinti „normaliu gyvenimu“, kuriame viskas teka vangiai, kuriame nėra kaitros ir kuriame, anksčiau ar vėliau, tampama savo laiko, savo saugumo, savo gerovės pavydžiais sargais.
Priešingai, - linkėjo popiežius savo klausytojams, - skatinami savo didžiųjų tikėjimo liudytojų siekite degančio tarnavimo Evangelijai, turinčio stiprų ir tikrą tarnavimo skonį. Ganytojas, būdamas gyvybę atidavusio Kristaus mokiniu, negali sau leisti priimti vidutinybės gyvenimo ar prisitaikyti prie aplinkybių niekuo nerizikuojant.
Atminties saugojimas yra ne vien paprastas praeities prisiminimas, bet pamatų klojimas ateičiai, ateičiai su viltimi, reziumavo Šventasis Tėvas.
Puoselėti krikščionišką viltį. Tai didžiulis poreikis, poreikis tos vilties, kuri dovanoja naują žvilgsnį, galintį atrasti ir matyti gėrį, net kai jis aptemdytas blogio. „Jei viltis atgaivino mūsų akis, matysime tai, kas paslėpta“, citavo šv. Efremo žodžius Pranciškus. Pasak jo, jei Bažnyčia gyvena pasitikėdama Prisikėlusiuoju, ištvermingai laikosi maldos, bendrystės ir tarpusavio meilės, niekada nepameta iš akių tokios vilties ir dovanoja ją pasauliui, net ir tada, kai neturi priemonių, net ir nesupratimo bei priešiškumo kontekste.
Popiežius palinkėjo, kad gyvenimas Romoje, savo bendruomenėje, padėtų tapti „vilties misionieriais“, užkrečiančiais Prisikėlusiojo buvimu, drąsiai kūrybingais, nenuleidžiančiais rankų priešais problemas ar įrankių trūkumą. „Tegu Šventoji Dvasia sužadina jumyse troškimą ieškoti ir skleisti, ištyrinta širdimi, santarvės kelio ir visų krikščionių vienybės“, - pridūrė Pranciškus. Užbaigdamas savo kalbą jis paprašė perduoti linkėjimus kitiems bažnytinės bendruomenės nariams ir taip pat nepamiršti maldos už jį. (Vatikano radijas).
Nuotrauka: Pranciškus ir Rumunų kolegijos bendruomenė
